Keturi inovatyvūs asmenybės pažinimo įrankiai

2021-06-09 (atnaujinta 2024-05-01)

Anglų kalbos mokytoja Rita Petkevičienė ir pradinių klasių mokytoja Rasa Kaušpėdienė dalyvavo kursuose „4 įrankiai inovatyviam mokymui“ Ispanijoje pagal Erasmus + projektą „Inovatyvus mokymas(is)“ gegužės 31 – birželio 4 dienomis. Kursuose dalyvavo Lenkijos, Latvijos ir Bulgarijos mokytojai. Mokymai buvo susiję su įvairių metodų panaudojimu, skatinant socialinį emocinį ugdymą bei mokinių asmeninę pažangą. Amerikietė dėstytoja akcentavo, kad labai svarbu yra ne tik paties mokytojo nuotaika pamokų metu, bet ir tai, kokiomis nuotaikomis gyvena mokiniai. Norint sužinoti nuotaikas ir emocijas,  galima pažaisti žaidimą „Liūdnas, laimingas“ (mokiniai meta kamuoliuką draugui, kuris sugauna kamuoliuką ir pasako vieną liūdną ir vieną linksmą įvykį). Išsiaiškinus mokinių nuotaikas, galima pradėti pamokos darbą.

Lektorė akcentavo, kad mokiniams yra svarbus savęs pažinimas. Ji pasiūlė naudoti „Savęs pažinimo stiklainio“ metodą. Jo trukmė – 4 savaitės. Pamokos pradžioje išdalinami lapeliai mokiniams. Jie užsirašo vardus ir kitoje pusėje atsako į 4 klausimus: „Laimės stiklainio“ – „Kokiais dalykais aš didžiuojuosi?“, „Kūrybiškumo stiklainio“ – „Kokioje savo gyvenimo srityje norėčiau būti kūrybiškesnis?“, „Tobulinimosi stiklainio“ – „Kaip aš patobulėjau šiais metais/ ką tobulinsiu kitais metais?“, „Pažinimo stiklainio“ – „Vienas dalykas, kurį man reikia tobulinti kaip asmenybei, yra...“. Mokiniai atsako į šių keturių „stiklainių“ klausimus kiekvienos savaitės pradžioje. Po 4 savaičių išdalinami mokinių atsakymai. 

Kitas labai įdomus metodas – „Modelinis mąstymas“. Iš pradžių mokytojas išsikelia problemą ir ją išsigrynina, pvz., ką daryti, kad atstumtas vaikas susidraugautų su kitais? Kai problema yra iškelta, tada mokytojas ieško sprendimo būdų, po to prašo savo kolegų, kad jam padėtų ir užrašytų savo siūlomus sprendimo būdus. Tada mokytojas išsirenka du jam labiausiai tinkančius ir juos pabando sudaiktinti, pvz., padaryti priemonę, kurią panaudos mokinių stiprybėms išsiaiškinti. Ir paskutinis etapas yra sprendimo būdų taikymas praktikoje. Jei nepasiteisina, tada vėl viskas daroma nuo pradžių. Šį metodą galima naudoti ir su mokiniais pamokų, klasės valandėlių metu, sprendžiant klasės problemas. 

Dar vienas įdomus metodas – „Darbas grupėse“. Mokytojas paprašo stipriausių klasės mokinių, kad jie pasiruoštų kalbėti tam tikra tema. Kiekvieno mokinio tema yra skirtinga. Pamokos metu šie mokiniai turi klasėje savo darbo vietą, kurioje jie 5 minutes kalbasi su pas juos atėjusiais. Mokantys mokiniai visada yra vienoje vietoje, keičiasi tik besimokantys mokiniai, kurie eina kas 5 minutės vis prie kito „mokytojo“. Kai mokiniai išklauso visų „mokytojų“, jie rašo po vieną klausimą, kurį norėtų, kad mokytojas įtrauktų į atsiskaitymą. Mokytojas surenka mokinių klausimus ir ruošdamas atsiskaitymą, ištraukia tam tikrą mokinių paruoštų klausimų skaičių. Sprendžia pats mokytojas. 

„Mandalos“ gamyba. Mokiniams yra išdalinami žurnalai, kuriuose jie turi surasti paveikslėlius, atspindinčius 4 pagrindinius žodžius: vizija (kokie yra mano tikslai), mokymasis (ką tobulinsiu ir ko mokysiuosi), atsisakymas (kokių dalykų atsisakysiu, kad netrukdytų tobulėti), emociniai dalykai (kas daro mane laimingą ir skatina tobulėti).

Mokymų metu lektorė pateikė klausimų, į kuriuos galima atsakyti po darbo grupėje:

  1. Ar patiko veikla? Kas buvo smagiausia ir kas erzino?
  2. Ką pakeisčiau ir daryčiau kitaip?
  3. Įvertinimas kiekvieno komandos nario (kas buvo lyderis, kas daugiausiai dirbo, kas visai nedirbo, kas ką darė)

Mokytojos grįžo įgavę daug naudingos patirties. Sužinojo, kad nerimą, stresą nugalėti galima išgėrus gurkšnį vandens, per pamokas, ypač pradžioje, leisti muziką: iš pradžių tyliai ir garsinti, kol vaikai nurims. Dirbant nuotoliniu būdu, pašalinti mokinius iš pamokos, kurie yra be kamerų; daryti pertraukas pajudant kartu su mokiniais; paskirstyti vaidmenis kiekvienam mokiniui (laikrodininkas, atsakingas už muziką, atsakingas už judėjimą, atsakingas už kameras, atsakingas už darbo stebėjimą ir t.t.).

Mokytojos susipažino su Ispanijos kultūra, lankėsi muziejuose ir kituose turistų pamėgtuose objektuose, ragavo nacionalinių patiekalų.

Mokytojos Rasa ir Rita labai džiaugėsi galimybe išvykti, sužinoti naujų metodų bei įsitikinti, kad mūsų gimnazijoje dirbama panašiai, nes irgi daug dėmesio skiriama mokinių asmeninei pažangai bei socialiniam emociniam ugdymui.

Rasa Kaušpėdienė, Rita Petkevičienė

Straipsnio nuotrauka Straipsnio nuotrauka Straipsnio nuotrauka